[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Straipsnis skirtas sinestetinės slinkties, kuri įvyksta verčiant Emily Dickinson poeziją iš anglų kalbos į ukrainiečių ir rusų kalbas, analizei. Autorės remiasi I.A.Redkos (2009) poetinės sinestezijos samprata: sinestezija – tai tropas, pagrįstas daiktų ir (arba) reiškinių gretinimu. Struktūriškai jis pateikiamas kaip žodžių junginys, sakinys ar net visas eilėraštis, o išreiškia autoriaus, šiuo atveju – amerikiečių poetės Emily Dickinson – objektyvios realybės suvokimą per regėjimo, spalvos, lytėjimo, uoslės, klausos ir skonio ju-timus. Autorės skiria du poetinės sinestezijos tipus: metaforinį, kuris tekste realizuojamas kaip tam tikras įvaizdis ir grindžiamas konceptualiąja metafora ar metonimija, ir nemetaforinį, kurį sukelia verbalinių bei fonetinių sąskambių visuma ir tam tikra metrinė eilėraščio struktūra. Autorės daro išvadą, kad autentiš-kas įvaizdis gali kisti dėl verčiant neišvengiamai vykstančios sinestetinės slinkties. Ji vyksta dėl pakitusios eilėraščio metrinės struktūros, dėl naujų fonetinių sąskambių, verbalinių įvaizdžių ir vertėjo pasirinktų kitokių konceptualiųjų metaforų.