Straipsnyje pristatoma gretinamoji analizė, kurios objektas – temperatūros metaforos ir jų raiška lietuvių ir anglų kalbose. Tekstynų medžiaga paremtas tyrimas atskleidžia ir bendras metaforizacijos tendencijas, ir specifinius kalbų bruožus – savitas konceptualiąsias metaforas ir jų raiškos būdus.
Dėl universalios fizinės patirties ir bendrų kultūros tradicijų didžioji dalis metaforizuojamų požymių gretinamose kalbose sutampa. Šie požymiai dažniausiai priskiriami žmogui, jo emocijoms, veiklai ir santykiams su kitais žmonėmis. Karštis kaip aukšta temperatūra metaforizuoja didelį intensyvumą (emocijų, veiklos, sudėtingų, nemalonių situacijų), šiluma, tapatinama su paties žmogaus kūno temperatūra, – malonius jausmus, pojūčius, draugiškus, artimus santykius, o šaltis ir (ar) vėsuma – šių požymių priešybes, t. y. mažą emocijų ir veiklos intensyvumą ar visišką nebuvimą arba neigiamus jausmus, pojūčius, santykius. Abiejose kalbose taip pat realizuojamos konceptualiosios metaforos SKUBA, NAUJUMAS YRA KARŠTIS ir PRADINIS ETAPAS YRA APŠILIMAS. Anglų kalboje temperatūros kaip metaforų ištakos srities apimtis didesnė. Čia produktyvesnės karščio ir vėsumos metaforos – remiantis karščio konceptu metaforizuojamas populiarumas, gera kokybė, o vėsumos konceptą reprezentuojantis cool reiškia šaunumą, patrauklumą, madingumą. Anglų kalboje dažnesnė ir įvairesnė teigiamų vėsumos metaforomis konceptualizuojamų požymių – savitvardos, santūrumo, racionalumo – raiška, sietina su tautiniais britų charakterio ypatumais.
Kalbos lygmenyje metaforiniai pasakymai skiriasi keliais aspektais: gramatiniais požymiais (pasakymų apimtimi, kalbos dalimis), junglumo modeliais, specifiniais dariniais, frazeologizmais, konvencionalumu ir abstraktumo/konkretumo lygiu. Pastebėta ir gretinamų kalbų sąveika – anglų kalbos, dominuojančios šiuolaikinėje globalioje kultūroje, metaforų ir jų raiškos formų skverbimasis į lietuvių kalbą (vartojami semantizmai, nebūdingi junginiai, anglų kalbos elementai, nauji terminai).