Tarminiai grafolektai XXI amžiaus pradžioje kaip tarminių kodų gyvybingumo ir tęstinumo apraiška
Straipsnyje pristatomas rašytinio tarmiškumo tyrimas. Tyrimo medžiaga – rytų aukštaičių (RA) tekstai, publikuoti almanachuose „Bundanti versmė“ (2013, 2014). Straipsnyje susikuriama rašytinio tarmiškumo „perskaitymo“ prieiga, teikiama teorinių įžvalgų apie tarminio grafolekto supratimą, atliekama RA tekstų dialektologinė analizė, įvertinant skiriamųjų ypatybių gyvybingumą, taip pat teikiama komentarų, kokie nestandartinės rašybos sprendimai taikomi, siekiant grafolektu atspindėti šias ypatybes. Vertinama, kad rašytinis tarmiškumas yra tarminių kodų gyvybingumo ir tęstinumo indikacija, nes, kitaip nei sakytinio tarmiškumo atveju, autoriai-informantai deda pastangas demonstruoti tarmiškumą. Grafolektuose perteikiamos skiriamosios RA, taip pat RA patarmių ypatybės skatina įžvalgą dėl jų gyvybingumo stebimuoju laiku. Autorių-informantų ortografiniai sprendimai vertinami kaip vadinamosios dialekto perrašos. Konstatuojama, kad RA grafolektas yra nenusistovėjęs, kiek stabilesni atrodo patarmių ypatybių perteikimo ortografiniai sprendimai, tačiau ir jie tebėra formavimosi stadijos, todėl tiksliau yra kalbėti ne apie RA ar patarmės grafolektą, bet apie grafolektus.