Straipsnyje nagrinėjami 200 lietuvių kalbos žargono daiktavardžių su trimis dažniausiomis slaviškomis priesagomis -ka, -kė (rus. -ка, lenk. -ka); -akas (rus. -ак, lenk. -ak), -iakas (rus. -як); -ščikas, -čikas (rus. -щик, -чик). Žargone daugiausiai daiktavardžių su priesagomis -kė, -ka. Dalis skolinių su šia priesaga yra priesaginės univerbacijos rezultatas, rusų kalboje univerbai dažniausiai yra prastakalbės žodžiai, žargonybės. Antroje vietoje pagal dažnumą yra skoliniai su priesagomis -akas, -iakas: dažniausiai šie daiktavardžiai yra žargonybės rusų kalboje. Su priesagomis -akas, -iakas pasidaroma daug hibridinių lietuvių kalbos žargonybių. Trečioje vietoje pagal dažnumą yra daiktavardžiai su priesagomis -ščikas, -čikas, žargone labiau yra paplitę žodžiai su -ščikas; priesaga -čikas retesnė, bet žargone neretai vartojamos abi formos pagrečiui kaip sinonimai. Taip pat pasidaroma nedaug pseudoskolinių su rusų kalbos šaknimis ir priesagomis -ščikas, -čikas bei hibridinių darinių.