Santrauka
Straipsnyje analizuojama, kaip Vakarų teisės tradicija turėtų reaguoti į biomedicinos mokslų pažangą, nulemiančią išradimų, kurie dažnai yra suprantami tik siauram tam tikros srities specialistų ratui, atsiradimą. Šiuo darbu yra siekiama pristatyti požiūrį į Vakarų teisės tradiciją ir biomedicinos mokslus, kaip į dvi santykiaujančias tradicijas, ir tokiu būdu padėti pagrindus tolesniam tyrimui, siekiančiam nustatyti, kaip teisinė sistema turėtų reaguoti į biomedicinos mokslų pažangą ir nustatyti atitinkamą teisinį reguliavimą. Europos patentų konvencijos 53(a) straipsnis šiame darbe pasitelkiamas kaip atspirties taškas minėtų dviejų tradicijų santykiui analizuoti.
