Santrauka
Pastaraisiais dešimtmečiais sutarčių teisėje stiprėja formalizmas, nustatant papildomus reikalavimus sutarties formai arba pagal sutartį teikiamai informacijai, ypač vartotojų teisių srityje. Patvariosios laikmenos reikalavimas buvo nustatytas siekiant užtikrinti, kad sutartims sudaryti naudojamos naujosios momentinio ryšio technologijos neapsunkintų vartotojo padėties ir leistų jam ateityje remtis elektroniniais ryšiais gauta informacija. Straipsnyje nagrinėjama, kaip įstatymų leidyboje keitėsi patvariosios laikmenos sąvoka, kritikuojama teismų praktika, kurioje šios naujosios taisyklės buvo interpretuojamos ir taikomos.
