Santrauka
Iki šiol nesąžiningų sąlygų kontrolė suderinta tik sutarčių tarp verslo subjektų ir vartotojų (B2C) atžvilgiu, o apsauga nuo nesąžiningų sąlygų sutartyse tarp verslo subjektų (B2B) skiriasi priklausomai nuo šalies. Šis straipsnis papildo kitų autorių diskusijas, susijusias su nesąžiningų sąlygų reglamentavimu B2B sutartyse, atsižvelgiant į dabartinį reglamentavimą Lietuvoje, užsienio praktiką, negriežtosios teisės (angl. soft law) priemones ir Bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės (CESL) projekto pasiūlytą nesąžiningų sąlygų B2B sutartyse reguliavimą iš Lietuvos perspektyvos.
