Straipsnio tikslas – aptarti septynias krikščionių ortodoksų (stačiatikių) bažnytinių giesmių melodijas, turinčias atitikmenų unitų, katalikų ir protestantų bažnytinėje muzikoje, kurtoje nuo XVII iki XXI amžiaus. Lietuvos ortodoksų, katalikų, unitų ir protestantų bažnytinis giedojimas ir jo paralelės plačiai nagrinėtos mokslinėje literatūroje, tačiau vis dar likę nemažai tyrinėtinų klausimų. Šiame straipsnyje analizuojami XVII–XVIII a. unitų ir ortodoksų bažnytinių giesmynų (irmologijonų) muzikinio teksto paleografijos duomenys leido papildyti ir patikslinti informaciją apie to paties laikotarpio Vilniaus unitų ir ortodoksų giesmes, pateikti giesmių melodijų transkripcijas. Straipsnyje taip pat nagrinėjami ortodoksų bažnytinių melodijų atitikmenys katalikų ir protestantų XVIII–XXI a. bažnytiniame giedojime Lietuvoje – iki šiol jie dar niekada nebuvo tirti. Atlikus lyginamąją Vilniaus krikščionių bažnytinių giesmių melodijų analizę nustatyta, kad šias ortodoksų ir unitų bei ortodoksų ir katalikų melodijas sieja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje XVI a. pabaigoje atsiradusiai postbizantinio giedojimo tradicijai būdingi vadinamieji graikų ir bulgarų giedojimo stiliai, o šių laikų Vilniaus protestantų ir ortodoksų giedojimo sąsajos išryškėja autorinėje bažnytinėje muzikoje.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.