Straipsnyje analizuojamas žąsų vaizdinys lietuvių frazeologijoje: siekiama nustatyti jo ypatumus, galimas sąsajas su kitais tradicinės kultūros reiškiniais. Tiriamąją medžiagą sudaro iš leksikografinių šaltinių surinkti lietuvių frazeologizmai, kuriuose minima žąsis, žąsinas arba žąsiukas. Juos išanalizavus matyti, kad pagrindiniai žąsų vaizdinio ypatumai susiję su paukščių išvaizda, būdo savybėmis, elgsena ir su jais atliekamais veiksmais. Frazeologijoje dėmesys kreipiamas į plėvėtas žąsų kojas, kaklą, mėlyną skilvį, nusileidusias dėtis ir nupeštos žąsies odos grublėtumą. Žąsys vaizduojamos kaip triukšmingi, avižas mėgstantys rajūs paukščiai, jos eina krypuodamos, viena paskui kitą. Vaizduojamos prieštaringai: jos gali sušlapti, bet kartu jų plunksnos nepermirksta vandeniu. Frazeologijoje iškyla dvi žąsims priskiriamos būdo ypatybės: piktumas ir kvailumas. Žąsų ganymo vaizdinyje slypi reikšminga kultūrinė informacija, susijusi su pomirtinio gyvenimo suvokimu, pramogine ir ūkine veikla. Apskritai žąsų vaizdiniui frazeologijoje būdinga neigiama konotacija.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.