Straipsnio objektas – Martyno Liudviko Rėzos lietuvių ir vokiečių kalbomis paskelbta daina „Aušrinė“ (RzD 62) ir panašūs latvių mitologinės dainos (LD 34043) apie krauju apšlakstytus herojaus drabužius variantai. Keliamas tikslas įvertinti, kaip ąžuolo krauju apšlakstytų drabužių motyvas susijęs su kitais dangiškųjų vestuvių motyvais latvių mitologinėse dainose. Aiškinantis šio motyvo prasmę straipsnyje pasitelkiama lyginamoji latvių užkalbėjimų bei kitų žanrų latvių liaudies dainų medžiaga. Kartu siekiama patikslinti dainos „Aušrinė“ kilmę.
Straipsnyje taikomi aprašomasis, teksto analizės ir lyginamasis metodai. Daroma išvada, kad ąžuolo krauju apšlakstytų herojaus drabužių motyvas atsirado pakitus pirminiam latvių dainos siužetui apie herojų, užkopiantį į dangų ir ieškantį mirusių tėvų. Atskiruose dainos variantuose žinia, kad mirę tėvai švenčia vestuvėse, galėjo virsti Saulės dukros vestuvių motyvu. Tai nulėmė pirminių dainos vaizdinių ir dangiškųjų vestuvių motyvų kontaminaciją: drabužius aptaškęs kraujas buvo priskirtas nebe velniui, o ąžuolui.
Nustatyta, kad 1825 m. M. L. Rėzos lietuvių ir vokiečių kalba paskelbta daina „Aušrinė“ yra iš dalies paremta 1818 m. jo straipsnyje paskelbtu tariamai lietuvių liaudies dainos vertimu į vokiečių kalbą „Es nahm der Mond die Sonnentochter“, o šio vertimo turinys smarkiai primena dar 1808 m. Gustavo Bergmannio paskelbtą latviškos dainos tekstą. Tai liudija laipsnišką autorinį liaudies dainų tekstų (įskaitant ir galimai neišlikusius variantus) perkūrimo procesą, kurio rezultatu ir tapo M. L. Rėzos lietuvių ir vokiečių kalba paskelbta daina „Aušrinė“.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.