Reikšminiai žodžiai
muzikos terapija
nėštumas ir gimdymas
pogimdyminis laikotarpis
psichosocialinė sveikata
Kaip cituoti
Terapiniai tradicinio muzikavimo aspektai nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu
Santrauka
Šio tyrimo tikslas – atskleisti tradicinio muzikavimo naudą moterų psichosocialinei sveikatai ir pritaikomumą muzikos terapijoje per gimties virsmą – nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu. Lietuvoje esama moterų, kurios savigalbai per gimties virsmą ar pačios dirbdamos su nėščiosiomis bei gimdyvėmis naudoja tradicinį muzikavimą. Tačiau vis dar trūksta tarpdisciplininių tyrimų, skirtų tradicinės muzikos terapinei vertei tirti. Straipsnyje analizuojamas anksčiau dar netyrinėtas tradicinės muzikos pasitelkimo, siekiant gerinti būsimų bei esamų mamų psichosocialinę sveikatą, fenomenas. Tyrime pateikiama jaunų motinų ir joms talkinusių dulų patirtis, liudijimai ir įžvalgos, susijusios su tradicinio muzikavimo verte laukiantis kūdikio, jį gimdant ir auginant. Šiam tyrimui sąmoningai atsirinktos folkloro ansamblius lankančios ir kasdieniame gyvenime jį praktikuojančios išsilavinusios moterys.
Straipsnyje nėštumas, gimdymas ir pirmos savaitės po gimdymo suvokiamos kaip pereinamasis laikotarpis, kai patiriama liminalumo būsena, identiteto transformacija ir su tuo susijusios stipresnės emocijos. Atliktas tyrimas atskleidė, kad apklaustos moterys dainuodavo lietuvių liaudies dainas, klausydavo tradicinės ar tradicinėmis kanklėmis atliekamos muzikos, laukdamosi šoko pagal tradicinę šokių muziką, kūrybiškai išveikdamos įtampą, siekdamos pagerinti savo emocinę būseną, sumažinti nerimą, pasiruošti gimdymui ar jį palengvinti. O štai tradicinių dainų, lopšinių dainavimas savo vaikui nėštumo bei pogimdyminiu laikotarpiu buvo natūralus būdas kurti ryšį su juo, perteikti motinos meilę, vertybes, pasaulėžiūrą.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.
Atsisiuntimai
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
- Jonas Tilvikas, Lietuvininkų gydymosi nuostatos XX a. pirmojoje pusėje , Tautosakos darbai: T 52 (2016)
- David Atkinson, Žmonių santykiai XVIII amžiaus baladėse: ribų nustatymas, ideologija, vaizduotė , Tautosakos darbai: T 59 (2020)
- Jurga Dzikaitė, Lietuviškojo pasaulio atspindžiai DP stovyklų literatūros vadovėliuose: tautosakos sampratos analizė , Tautosakos darbai: T 59 (2020)
- Monika Bogdzevič, Kognitywny obraz WSTYDU na materiale przysłów polskich i litewskich , Tautosakos darbai: T 58 (2019)
- Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė, Autentiškumo slinktys: elektroninė šokių muzika kaip terpė šiuolaikinei folkloro raiškai , Tautosakos darbai: T 61 (2021)
- Aušra Žemyna Kavaliauskienė, Ievos Simonaitytės romano „Vilius Karalius“ etnografiškumas XIX–XX a. pirmosios pusės lietuvininkų vestuvinių papročių ir apeigų kontekste , Tautosakos darbai: T 57 (2019)
- Martynas Vingrys, Obsceniškosios lietuvių paremijos: užrašymo ir skelbimo ypatumai , Tautosakos darbai: T 65 (2023): Tautosakos darbai
- Oksana Mykytenko, Mano obuolėlis toli nuriedėjo: vaikų laidotuvių raudų poetika ukrainiečių ir pietų slavų liaudies tradicijose , Tautosakos darbai: T 59 (2020)
- Ramunė Bleizgienė, Po ideologijos gaubtu: koks tas sovietinės šeimos gyvenimas? , Tautosakos darbai: T 65 (2023): Tautosakos darbai
- Ainė Ramonaitė, Tradicinės muzikos daugiabalsiškumas ir daugiamatiškumas , Tautosakos darbai: T 53 (2017)