Reikšminiai žodžiai
muzikos terapija
nėštumas ir gimdymas
pogimdyminis laikotarpis
psichosocialinė sveikata
Kaip cituoti
Terapiniai tradicinio muzikavimo aspektai nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu
Santrauka
Šio tyrimo tikslas – atskleisti tradicinio muzikavimo naudą moterų psichosocialinei sveikatai ir pritaikomumą muzikos terapijoje per gimties virsmą – nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu. Lietuvoje esama moterų, kurios savigalbai per gimties virsmą ar pačios dirbdamos su nėščiosiomis bei gimdyvėmis naudoja tradicinį muzikavimą. Tačiau vis dar trūksta tarpdisciplininių tyrimų, skirtų tradicinės muzikos terapinei vertei tirti. Straipsnyje analizuojamas anksčiau dar netyrinėtas tradicinės muzikos pasitelkimo, siekiant gerinti būsimų bei esamų mamų psichosocialinę sveikatą, fenomenas. Tyrime pateikiama jaunų motinų ir joms talkinusių dulų patirtis, liudijimai ir įžvalgos, susijusios su tradicinio muzikavimo verte laukiantis kūdikio, jį gimdant ir auginant. Šiam tyrimui sąmoningai atsirinktos folkloro ansamblius lankančios ir kasdieniame gyvenime jį praktikuojančios išsilavinusios moterys.
Straipsnyje nėštumas, gimdymas ir pirmos savaitės po gimdymo suvokiamos kaip pereinamasis laikotarpis, kai patiriama liminalumo būsena, identiteto transformacija ir su tuo susijusios stipresnės emocijos. Atliktas tyrimas atskleidė, kad apklaustos moterys dainuodavo lietuvių liaudies dainas, klausydavo tradicinės ar tradicinėmis kanklėmis atliekamos muzikos, laukdamosi šoko pagal tradicinę šokių muziką, kūrybiškai išveikdamos įtampą, siekdamos pagerinti savo emocinę būseną, sumažinti nerimą, pasiruošti gimdymui ar jį palengvinti. O štai tradicinių dainų, lopšinių dainavimas savo vaikui nėštumo bei pogimdyminiu laikotarpiu buvo natūralus būdas kurti ryšį su juo, perteikti motinos meilę, vertybes, pasaulėžiūrą.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.
Atsisiuntimai
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
- Jūratė Šlekonytė, Lietuvių stebuklinė pasaka „Sutartis nesiprausti“ (ATU 361): europinis kontekstas ir lokalieji ypatumai , Tautosakos darbai: T 66 (2023): Tautosakos darbai
- Modesta Liugaitė-Černiauskienė, Folklorinė baladė anapus žanrinio apibrėžtumo , Tautosakos darbai: T 63 (2022)
- Vita Džekčioriūtė-Medeišienė, Mitinė vaikų ligų samprata ir jų ribinė raiška tradiciniame lietuvių pasaulėvaizdyje , Tautosakos darbai: T 64 (2022)
- Vilma Daugirdaitė, „Nuo to laiko žmonės pradėjo kitaip manyt apie kalną“. Iš Jono Kumečio atsiminimų apie Veliuonos piliakalnius , Tautosakos darbai: T 64 (2022)
- Kostas Aleksynas, Rita Balkutė. Galia užburti (kenkimo magija 1982–2012 metų įrašuose), Vilnius, 2013 , Tautosakos darbai: T 47 (2014)
- Larysa Lukashenko, Muzikinė Palenkės krašto kultūra: kaita, transformacija, asimiliacija , Tautosakos darbai: T 59 (2020)
- Bronė Stundžienė, Lietuvių talalinė: šiapus ir anapus leidžiamo juoko ribų , Tautosakos darbai: T 59 (2020)
- Jūratė Šlekonytė, Lietuvių pasakų tyrimų šimtmetis: nuo tradicinės komparatyvistikos iki šiuolaikinių metodų , Tautosakos darbai: T 49 (2015)
- Lina Leparskienė, Totorių Vokė. Istorinės atminties ir asmeninių patirčių erdvė , Tautosakos darbai: T 63 (2022)
- Birutė Jasiūnaitė, Bijai vilko – neik į mišką, arba Nepaprastų posakių skrynelė , Tautosakos darbai: T 51 (2016)