Straipsnyje pristatomas Lietuvos jaunimo leistų neformalių laikraštėlių-fanzinų reiškinys, gyvavęs XX a. 7–10 dešimtmečiais. Pasitelkus suskaitmenintą fanzinų kolekciją, kurią sudaro 500 laikraštėlių, atstovaujančių roko muzikos, pankų, fantastų ir kitoms subkultūroms, ir papildomus šaltinius, taikant teksto analizės ir etnografinius tyrimo metodus (klausimyną, tikslinius pokalbius su kūrėjais, leidėjais ir kolekcininkais), analizuojama fanzinų kilmė, jų paplitimas Lietuvoje ir laikraštėlių leidimo paskatos.
Pagrindiniai tyrimo rezultatai parodė, kad aktyviausias fanzinų leidybos laikotarpis Lietuvoje buvo 1990–2004 m., kai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo plito jaunimo subkultūrinės saviraiškos banga; reiškinys būdingas ne vien didiesiems Lietuvos miestams, bet ir regionams. Pagrindinės kūrimo paskatos sietinos su jaunimo poreikiu skleisti sau svarbias kultūrinio gyvenimo aktualijas, nepristatomas oficialiosios spaudos, išreikšti kūrybinį potencialą, susipažinti su bendraminčiais.