Straipsnyje aptariamas sovietmečio dainų sąsiuvinių repertuaras. Susitelkiama į asmeninius tekstų rinkinius, sudarytus pirmojoje sovietmečio pusėje, kuri istoriografijoje tapatinama su stalinizmo bei atlydžio periodais. Tyrimu siekiama išsiaiškinti, kaip pasikeitė dainų sąsiuvinių turinys pirmaisiais dviem trimis dešimtmečiais po Lietuvos sovietinės okupacijos. Sąsiuvinių analizė atskleidžia, kad Antrojo pasaulinio karo metais ir pirmuoju pokario dešimtmečiu jų repertuarą tebeveikė tarpukariu vyravusi folklorinė dainuojamoji tradicija – ypač romansai, karinės-istorinės ir literatūrinės dainos, tačiau ilgainiui asmeniniuose užrašuose lietuviška patriotinė tematika nuslopsta, užleidžia vietą masinės kultūros kanalais sklidusioms populiarioms dainoms. Į asmeninius dainų rinkinius persirašomos ideologiškai žymėtos dainos liudijo visuomenės patiriamą stiprią sovietinę indoktrinaciją. Oficialių sklaidos kanalų diegiama ir gausių saviveiklos kolektyvų palaikoma masinė kultūra tarnavo tam, kad visuomenėje įtvirtintų komunistinės ideologijos nuostatas. Jas ir bandoma išryškinti straipsnyje, detaliau aptariant svarbiausius sovietinių dainų turinio ir estetikos bruožus.