Represuotųjų laiškai: Broniaus Sivicko laiškų iš Mordovijos literatūriškumas

Santrauka

Straipsnis skiriamas pristatyti ir aptarti politinio kalinio, pedagogo ir rašytojo Broniaus Sivicko (1924–1991) laiškams, siųstiems į namus Lietuvoje iš Mordovijos lagerio. Išlikę 47 laiškai, rašyti 1957–1958 m., – iškalbingas pokario metų dokumentas, atskleidžiantis tiek politinių kalinių gyvenimo aktualijas bausmės atlikimo vietoje, tiek jų emocines būsenas bei kultūrinius, dvasinius interesus.

Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama šių laiškų literatūriškumui kaip iki šiol netirtam tremtinių laiškų aspektui. Išskiriami keli literatūriškumo bruožai: 1) apibūdinama laiškų kalba ir struktūra; 2) aptariami laiškuose pasitaikantys poetiniai intarpai; 3) analizuojamas adresanto dėmesys rašytojų kūriniams, citatoms, aforizmams, laiškuose tampantiems retoriniais ir vertybiniais turinio akcentais. Keliama prielaida, kad literatūriniai laiškų elementai iš dalies sietini su poetinės terapijos funkcija – ją įgyja trauminių išgyvenimų metu siunčiama korespondencija. Taip pat atkreipiamas dėmesys į laiškų nuoširdumo, atvirumo ir adresanto laikysenos klausimus, autoriaus flirtą su cenzūra, ieškant ideologiškai saugių formuluočių.