Šiuolaikinė mįslių vartosena Lietuvoje

Santrauka

Empiriniame tyrime apžvelgiamas mįslių ir joms artimų reiškinių gyvavimas pastarąjį dešimtmetį rašytine ir sakytine raiška, pasyvia ir aktyvia formomis. Remiamasi mįsles publikuojančiais mokykliniais vadovėliais ir knygomis; neretai pastaruoju metu išleisti jau ne pirmi jų leidimai, tad vadovėlių apžvalga apima ilgesnį laikotarpį, bet ne ankstesnį nei Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Be to, medžiaga straipsniui rinkta iš periodikos, interneto svetainių, socialinių tinklų; įtraukti ir profesionaliojo meno reiškiniai, reklamos akcijos ir kitos medijos priemonės, transliuojančios klasikinės formos mįsles, jų fragmentus, perdirbinius, naujai kuriamas mįsles. Tradicinio folkloro šiais laikais beveik nebeužrašoma, tačiau klasikinės mįslės vis dar turi savo auditoriją. Nors jos neretai vartojamos pakitusia forma, vis dėlto išlaikoma dauguma mįslių funkcijų.

Į tradicinę vartoseną panašiausių mįslių minimo atvejų aptinkama virtualiojoje erdvėje – socialiniame tinkle „Facebook“. Senąsias mįsles linkstama pritaikyti šiandienos aktualijoms – neretai tai įgyja politinės satyros aspektą. Žinių patikrinimo ir sumanumo varžybų funkcija taip pat gyvuoja kavinių ir barų rengiamuose protmūšių vakarėliuose, įvairiose radijo ir televizijos pramoginėse laidose, viktorinose, konkursuose, internete. Tradicines mįsles, jų fragmentus ar pagal jų struktūrą sukurtas naujoviškas mįsles mėgstama panaudoti kaip straipsnių antraštes, įžangas, nuotraukų pavadinimus. Pažymėtina, kad kai kada žmonės pasitelkia mįsles kaip neginčijamus faktus, tautos išminties šaltinius.

Šią nedidelę apžvalgą galima laikyti įžanga į šiuolaikinių mįslių tyrinėjimus. Ja siekiama išsiaiškinti, ar ir dabar mįslės bei jų minimas kaip reiškinys egzistuoja ir yra verti tyrinėtojų dėmesio.