Iki galo neįminta mįslė apie Dievo kumeliuko (mėnulio) gimimą

Santrauka

Mįslė apie kumeliuką – mėnulį, kurią Algirdas Julius Greimas pasitelkė rekonstruodamas senovinę pusiaužiemio šventę – Krikštus, vėliau nesyk kartota literatūroje, skirtoje populiarinti senuosius papročius. Joje minimas savaitės dienas bandyta aiškinti kaip užkoduotą „trejų devynerių“ seką – tariamo senovinio mėnulio kalendoriaus algoritmą. Nei septyndienės savaitės struktūra, nei kita tautosakinė medžiaga šio spėjimo nepatvirtina. Straipsnyje siekiama atidžiau pažvelgti į mįslę „Seredoj, subatoj gimė (Dievo) kumeliukas“, susitelkiant į jos variantų skirtumus, tradicinę savaitės dienų semantiką, mėnulio amžiaus ribas pagal Bibliją ir šio dangaus kūno periodinio atgimimo sampratą. Aptariama viena iš galimybių perskaityti mįslę susiejant joje minimą seredą su konkrečia bažnytinio kalendoriaus data – Pelenų diena.