Straipsnyje lyginami Dubno kronikoje aprašyti priesaika vadinami kunigaikščio Kęstučio ir jo žmonių veiksmai su lietuvių, taip pat kitų tautų folklore bei rašytiniuose šaltiniuose aptinkamomis priesaikomis ir aukojimo apeigomis. 1351 metais lietuvių atliktame rituale rasta ne priesaikoms būtinų elementų, bet aukojimo požymių. Daroma išvada, kad sumaniai pasirinktą aukojimo ritualo pradžią kita sutartį sudariusi šalis (vengrai) interpretavo remdamasi ne lietuvių ištartais žodžiais, bet jų atliktais veiksmais, todėl ir palaikė priesaika.