Gausiausią fiksuojamų folklorinių sapnų naratyvų dalį sudaro pasakojimai apie susapnuotus šeimos ar giminės artimuosius. Gyvųjų ir mirusiųjų namiškių santykiai vyresniųjų kartų pasakotojų apsakomi prisilaikant tradicinių bendruomenės gyvenimo normų ir tvarkos: kalbama apie sapnuose kartu dirbamus darbus, įvairius mirusiųjų prašymus ir jų paakinimus, ką gyvieji turėtų daryti ir ko šiukštu nedaryti konkrečiais gyvenimo atvejais, patarimus, ko tikėtis ir kuo tikėti. Šios daugialypės tradicinės laikysenos įvardytinos kaip bendruomenėje vyraujančių religinių praktikų, nusistovėjusių papročių bei artimų žmonių ryšių išraiška ir atspindys. Atokiau paliekant šiuolaikiniuose oneiriniuose tyrimuose neretai aktualinamą mistiškąjį susitikimų su artimaisiais sapnuose aspektą ir tradicinei liaudiškajai žinijai priskiriamas sapnų reikšmių interpretacijas, straipsnyje siekiama atidžiau pasigilinti, kokius emocinius išgyvenimus sapnų pasakotojams ir klausytojams sukelia, kokius veiksmus paskatina tokio pobūdžio sapniškosios patirtys.
Tradicinių sapnų pasakojimų apibrėžtis straipsnyje pasirenkama kryptingai, norint akcentuoti folklorines, o ne psichologines jų tyrimo prieigas, taip pat siekiant tegu ir punktyrais nužymėti nagrinėjamą medžiagą, kurią šiuo atveju sudaro dar palyginti gyvai bendruomeninio sambūvio turinį atspindintys folkloro lauko tyrimų metu užrašyti vyresniųjų žmonių pasakojimai ir tekstai iš įvairaus pobūdžio spausdintų šaltinių.