Nors midaus gaminimo ir vaišinimosi midumi gyvoji tradicija Lietuvoje ir Latvijoje per pastaruosius šimtmečius sunyko, tačiau jos pėdsakų galima rasti istorijos, etnografijos ir tautosakos šaltiniuose. Ji ryškiausiai matyti dviem atvejais – diduomenės puotose XV−XVI a. ir bitininkų pokyliuose bičkopio metu, užfiksuotuose XIX−XX amžiuje. Atlikta analizė leidžia kelti prielaidą, kad midaus pokyliai skirtinguose socialiniuose sluoksniuose yra kilę iš bičiulių bendrijų, būdingų baltų visuomenei gentiniu laikotarpiu, o jų socialinį modelį (bičiuliškus ryšius ir midaus puotas) galėjo pasitelkti XII a. baltų gentyse iškilęs politinis elitas.