Tirdami ir vertindami tradicinį muzikavimą, šių dienų etnomuzikologai daug dėmesio skiria muzikantų ir juos supančios bendruomenės požiūriams. Abipusis – tiek muzikantų, tiek bendruomenės požiūrių tyrimas socialiniame ir kultūriniame kontekste leidžia įvertinti tradicinio instrumentinio bei vokalinio-instrumentinio muzikavimo situaciją toje bendruomenėje. Sugretinus lietuvių jaunesnės kartos tradicinių muzikantų išsakytus požiūrius ir juos supančios bendruomenės vertinimus, siekiama atskleisti svarbiausias šiandieninio lietuvių tradicinio muzikanto savybes ir apibūdinti, kokio muzikanto pageidaujama Lietuvos kaimuose ir miesteliuose XX a. pabaigoje–XXI a. pradžioje. Atlikus šiandieninio tradicinio muzikanto savybių tyrimą, prieita prie išvados, kad muzikanto gebėjimai, grojimo meistriškumas aktualiausi patiems muzikantams. Tuo tarpu bendruomenė labiausiai vertina tradicinio muzikanto universalumą, vietinio repertuaro mokėjimą ir atlikimą, gimtojo krašto muzikinių tradicijų tąsą ir sklaidą. Jai svarbus muzikanto kaip tradicijos saugotojo, tęsėjo ir atnaujintojo vaidmuo. Galima teigti, kad tradiciniais muzikantais išlieka tie, kurie atsiveria šių laikų kultūros naujovėms, atsiliepia į tradicinės muzikinės kultūros pokyčius ir aktyviai dalyvauja savo krašto muzikiniame gyvenime.
Straipsnyje taikomi kokybinio tyrimo (giluminių, pusiau struktūrintų daugkartinių interviu), muzikinės veiklos dokumentavimo ir biografinio tyrimo metodai.