Straipsnyje, gvildenant liaudies baladžių ir kitų dainuojamųjų kūrinių prasmes, kreipiamas dėmesys ne tik į jų tekstus ar melodijas, bet ir į jų pateikėjų gyvenimo faktus. Nagrinėjamos kelios baladės, kitados Jono Balio priskirtos jaudinamosioms baladėms, kurių dėmesio centre atsiduria „nepamatuota mirtis“. Aptariamose baladėse aptinkami vadinamųjų marginalinių situacijų motyvai, vaizduojantys nekasdieniškas našlių, našlaičių gyvenimo problemas ir kitokias vargo apraiškas. Minint faktus iš dainininkų biografijų, nesiekiama jų išsamiai pristatyti, o tik pažvelgti į dainuojamus kūrinius jų pateikėjų tam tikrų gyvenimo įvykių šviesoje. Daroma prielaida, kad tų įvykių patirtis ir atmintis gali keisti baladžių recepciją; žvelgiant plačiau, tai (be kita ko) laikytina mūsų dienas pasiekusių baladžių andainykščiu kontekstu, šiandien padedančiu geriau jas suprasti.