Tyrimo objektas – lietuvininkų gydymosi nuostatos. Straipsnyje siekiama atskleisti jų matytą medicinos vaizdą XX a. pirmojoje pusėje. Šiam tikslui yra nagrinėjama, į ką lietuvininkai kreipėsi pagalbos susirgę ir kokius gydymo būdus taikė. Analizuojama, kokia takoskyra (ne)egzistavo tarp oficialiosios ir liaudies medicinos. Ieškoma atsakymo į klausimą, kokios šeimose ir bendruomenėse įsišaknijusios ligõs sampratos, kokie ligų gydymo būdai palaikė skirtis tarp liaudies ir oficialiosios medicinos. Istoriniu, lyginamuoju ir analitiniu požiūriu nagrinėjami etnografinių lauko tyrimų rezultatai, taip pat etnografinio pobūdžio istoriografijos šaltiniai ir tyrimai. Analizuojami šimtas septyni lietuvininkų naratyvai, sukaupti Klaipėdos universiteto Tautosakos rankraštyne.