Straipsnyje aptariamas savamokslių liaudies skulptorių – dievdirbių – kūrybinės laisvės klausimas. Svarstoma, ar dievdirbys buvo laisvas kūrėjas, ar jo kūrybinė laisvė buvo ribojama. Aptariamas dievdirbių polinkis išradinėti, konstruoti įvairius keistus įrenginius, dažnai pelnydavęs jiems keistuolio įvaizdį. Nagrinėjami ir užsakovų keliami reikalavimai jų darbams, ir meistrų nuostatos tų reikalavimų atžvilgiu. Apibendrintai apžvelgiama dievdirbių kūryba, nurodoma, kaip pasireikšdavo jų kūrybiškumas, laisvesnė tam tikrų elementų interpretacija.