Straipsnyje pristatomi slogos sampratai lietuvių liaudies medicinoje skirto tyrimo rezultatai. Nagrinėjant vieną tikėjimą, priskiriantį slogą prie limpamų (užkrečiamų) ligų, buvo pastebėta, jog šis susirgimas lietuvių liaudyje turėjo net kelis tarminius pavadinimus, be to, sloga galėjo būti vadinama ir naktimis žmogų kankinanti mitinė būtybė – slogutis. Išanalizavus etiologines ir mitologines sakmes, tikėjimus bei kitų šalių tautosakinį kontekstą išryškėjo slogučio kaip ligos samprata. Nors tautosakos duomenų stygius neleidžia kalbėti apie slogą-rinitą ir slogą-slogutį kaip užkrečiamą ligą lietuvių liaudies medicinos sistemoje, buvo išryškintos šių dviejų susirgimų sąsajos, leidžiančios kalbėti apie ligos suvokimą dviem aspektais – kaip vidinės ir kaip išorinės.