Šis straipsnis yra kilęs iš poetės Janinos Degutytės epistolinio palikimo tyrimo. Tai laiškai, kuriuos, praėjus ne vieniems darbo metams, žiūrint iš rašymo antropologijos perspektyvos, galima pavadinti paprastais. Paprastumas šiuo atveju anaiptol nereiškia trūkumo, tik ypatybę. Ypatybę, kuri užduoda šiam tyrimui linkmę, keldama specifines kontekstinio tyrimo metodikos užduotis. Tai metodika, kuri kuriama indukciniu būdu.
Paprasto rašymo ypatybe poetės laiškai įsilieja į platų paprastų žmonių laiškų lauką. Matomi buvusio abipusio susirašinėjimo visumoje. Nors ir nuskirtinami, jie nėra sulyginami, nes kaip tik jie – paprasti Degutytės laiškai sudaro galimybę paprastų žmonių laiškams pasirodyti.