XIX a. antrosios pusės asmeniniai tekstų rinkiniai ir jų istorinis kontekstas

Santrauka

Straipsnyje aptariami Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos archyve saugomi XIX a. antrojoje pusėje sudaryti asmeniniai tekstų rinkiniai. Žvelgiant iš dainologijos tyrimų perspektyvos, susitelkiama į kiek daugiau kaip keturiasdešimt rankraščių, kuriuose dalį įrašų sudaro arba vyrauja eiliuoti kūriniai – autorinė poezija ir liaudies dainos. Naujųjų laikų Europos rašto kultūroje panašūs asmeninės paskirties tekstų rinkiniai funkcionavo kaip naudingos, įdomios informacijos rinkimo būdas. Lietuvoje išrašų kaupimo asmeninėms reikmėms tradicijos būta dar XVII a., o devynioliktame šimtmetyje ši tekstinė forma naudojama ir nekilmingų socialinių sluoksnių atstovų. Analizuojamų valstietiškos kilmės asmenų aplinkoje sudarytų rinkinių savitumą lėmė tai, kad jie buvo kuriami laikotarpiu, kurį ženklino tautinio atgimimo judėjimas ir lietuviškos spaudos draudimas. Šie asmeninėms reikmėms sudaryti rankraščiai yra svarbus šaltinis tiriant autorinės kūrybos ir apskritai raštijos santykį su sakytine tradicija. Aiškėja, kad daugumos šių rinkinių turinį sudaro to meto rašto kultūroje – spaudiniuose ir įvairios paskirties rankraščiuose – plitę individualiõs ir folklorinės kilmės tekstai. Kompiliacinis šių rinkinių pobūdis skatina permąstyti lietuvių folkloristikoje gyvuojančią nuostatą laikyti juos autentišką sakytinę tradiciją, konkrečiau – dainuojamąjį repertuarą, užfiksavusiomis kolekcijomis.