Remiantis vykdant projektą ,,Individualaus modernėjimo siužetai pirmosios kartos miestiečių autobiografiniuose pasakojimuose (pokario Vilnius)“ surinktais žodiniais interviu ir kitais šaltiniais, straipsnyje keliamas klausimas: kaip, kada ir kokiu mastu per du pokario dešimtmečius į Vilnių atvykę gyventojai adaptavosi ir tapo / pasijuto miestiečiais (o gal išvis tokiais netapo)? Atsakymo į šį klausimą ieškoma naudojant sakytinės istorijos metodinę prieigą, o žodinių autobiografinių pasakojimų tyrimui pasitelkiant folklorinę naratyvinę analizę: dėmesys kreipiamas į tam tikrus išskirtinius pasakojimų turinio ir raiškos bruožus, leidžiančius įžvelgti gilesnę naratyvo struktūrą ir rekonstruoti esmines pasakotojo savivokos sudedamąsias dalis.