Totorių Vokė. Istorinės atminties ir asmeninių patirčių erdvė

Santrauka

Remiantis antropologinio stebėjimo ir užrašytų gyvenimo pasakojimų duomenimis, tiriama Vokės upės kultūrinė erdvė, kur nuo XIV a. pabaigos gyvena totoriai. Šis faktas yra tapęs Lietuvos didžiojo istorinio pasakojimo dalimi, liudijančia totorių gyvenimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradžią. Straipsnyje jis permąstomas Vilniaus kraštui būdingo daugiakultūriškumo kontekste. Vokės totorių lokalinis tapatumas pristatomas kaip išplečiantis apibendrintą Lietuvos totorių tapatybės modelį. Nagrinėjamos geografinės Vokės kraštovaizdžio ypatybės (vietovardžiai, gatvės, kalvos, kapinės), tapatybės raiškos (kalba, istorinė atmintis, darbas), subjektyvios asmeninės patirtys, liudijančios totorių įsišaknijimą šiose vietose, santykį su žeme ir vienas kitu.