Straipsnyje bandoma rekonstruoti tiesos ir melo kalbinį-kultūrinį vaizdą lietuvių paremijose. Tyrimu norima atskleisti, kas yra tiesa ir melas lietuvių patarlėse, kaip šios sąvokos suvokiamos, su kuo siejamos, kurioje aksiologinės skalės vietoje atsiduria. Analizės pabaigoje pateikiamos lietuvių paremijose išryškėjusios kalbinės ir kultūrinės tiesos ir melo definicijos. Tyrimas atliktas remiantis Jerzy’io Bartmińskio, Liublino etnolingvistikos mokyklos pradininko, pasiūlyta kalbos pasaulėvaizdžio atkūrimo metodologija. Paremijų analizė ypač svarbi tiriant pasaulio vaizdą kalboje, nes tai tekstai, kuriuose atsispindi liaudies filosofija, bendruomeninė pasaulėžiūra, pasaulio vertinimas ir požiūris į jį.