Kiekvienos tautos pareminį fondą sudaro tautiniai ir tarptautiniai posakiai. Šiuolaikinės technologijos, kosmopolitinės pasaulio raidos tendencijos, visuotiniai ir nacionaliniai kalbų pokyčiai sudaro palankias sąlygas spartesnei ir platesnei paremijų sklaidai. Straipsnyje nagrinėjamas vienas iš nacionalinio pareminio fondo gausinimo būdų – kitakalbių paremijų, verstinių ir originalo kalba, skolinimasis. Tyrimo objektas – XX ir XXI a. lietuvių pareminį fondą papildę kitų kalbinių bendruomenių posakiai: paremiologo Wolfgango Miederio tiriamų amerikiečių paremijų, tikėtina, virstančių tarptautinėmis, sankaupa, taip pat straipsnio autorės tiriant šiuolaikinę paremijų vartoseną sukauptos į lietuvių kalbą išverstos arba originalo kalba vartojamos anglų bei rusų kalbų paremijos. Tyrimo tikslai: išsiaiškinti, ar lietuvių pareminis fondas atviras kitakalbių kultūrų poveikiui; ištirti, ar pasaulyje išpopuliarėjusios paremijos sėkmingai prigyja ir lietuviškoje terpėje; nustatyti, nuo ko priklauso, kurios „svetimos“ paremijos patenka į nacionalinį fondą, kurios adaptuojamos, kurios atmetamos; aprašyti galimas naujųjų vertinių ir skolinių atsiradimo priežastis ir jų funkcijas. Tiriant pasiskolintų paremijų adaptavimo procesą, atsižvelgiama į panašios tematikos tradicinių lietuvių patarlių bei priežodžių vartoseną. Pagrindinis tyrimo metodas – lyginamasis, gretinami skirtingų kalbų paremiologiniai faktai. Taip pat taikomi sociolingvistikos metodai: anketinis duomenų rinkimas ir apibendrinimas.