Straipsnyje keliama mintis, kad dr. Jono Basanavičiaus sukurtą ir visą gyvenimą plėtotą lietuvių kilmės iš senovės trakų teoriją (hipotezę) galima traktuoti kaip mitinį lietuvių kilmės vaizdinį, kurio esminis tikslas buvo idealizuoti naujam laisvam valstybiniam gyvenimui besikeliančią tautą. Šiuo atveju svarbu, kad trakų idėjos pirmavaizdžiai atsispindi J. Basanavičiaus paliudytoje prigimtinėje patirtyje. Senovės trakus jis retrospektyviai pamini jau aprašydamas ir savo vaikystę. Taigi, šiame straipsnyje taip pat formuluojama prielaida, kad trakologija nuo J. Basanavičiaus jaunystės tampa reikšminga jo gyvenimo dalimi.
J. Basanavičiui apsigyvenus Bulgarijoje ir ypač pradėjus leisti Aušrą (1883 – 1886) lietuvių kilmės iš senovės trakų hipotezė tapo svarbiausia jo moksline ir kartu gyvenimo idėja bei reikšmingu jo kultūrinės tapatybės sandu, turėjusiu didelę įtaką visam jo gyvenimui. Keldamas šią hipotezę J. Basanavičius atsiskleidžia kaip asmenybė, kurioje susilieja mokslininkas-antropologas, mitinio tautos kilmės vaizdinio kūrėjas ir žmogus, per šią teoriją tarsi kūręs savo asmeninę kultūrinę tapatybę.