Marijos Gimbutienės ‒ mokslininkės, teoretikės ir archeologės praktikės, veiklios, įvairiapusiškos ir jautrios asmenybės – intelektualinis palikimas, ypač lituanistinė jo dalis, iki šiol yra palyginti mažai tyrinėta. Šiame straipsnyje atskleidžiamas M. Gimbutienės ryšys su šeima ir išryškinamas jos santykis su mama Veronika Janulaityte-Alseikiene. Straipsnio autorė kelia ir pagrindžia mintį, kad ypatingas ryšys su mama ir kitomis šeimos moterimis, jų pavyzdys ir autoritetas padėjo M. Gimbutienei įžvelgti ir atpažinti archeologinėje medžiagoje veiklų ir kūrybišką moteriškąjį pradą bei sudarė prielaidas ieškoti moteriškųjų deivių pasaulio archeologinėse kultūrose.