Neišsilavinęs ir mažiau patikimas. Socialinė distancija pasąmoninėse nuostatose lietuvių kalbos su rusišku akcentu atžvilgiu

Santrauka

Sociologinės apklausos rodo, kad socialinė distancija lietuvių-rusų atžvilgiu yra nedidelė arba jos nėra. (Straipsnyje vartojama sąvoka „lietuviai-rusai“ ­kaip įtraukesnis pavadinimas grupei, kuri dažnai vadinama „rusų etnine mažuma“, „Lietuvos rusais“ arba „rusakalbiais“.) Šis straipsnis pristato pilotinį tyrimą, atliktą keturiose Vilniaus gimnazijose su mokiniais (n=151). Tyrime naudotas nesuporuotos kaukės testas (angl. verbal guise test), siekiant ištirti moksleivių pasąmonines nuostatas trijų kalbinių atmainų atžvilgiu: lietuvių kalbos su a) Vilniaus kalbos savybėmis, b) rusišku akcentu ir su c) tyrimo dalyviams, tikėtina, mažai pažįstamu skandinavišku akcentu. Ankstesniems tyrimams liudijant, kad kalbėtojai lietuviškai su „slavišku“ akcentu dažniausiai siejami su žemo socialinio statuso profesijomis, šiuo tyrimu taip pat siekiama patikrinti, ar galima pakeisti nuostatas kalbėtojų atžvilgiu, jeigu tyrimo dalyviams pasakoma, kad kalbantieji su rusišku akcentu turi aukšto socialinio statuso profesiją. Pagrindiniai tyrimo rezultatai indikuoja, kad kalbėtojai lietuviškai su rusišku akcentu yra laikomi mažiau įdomiais, mažiau išsilavinusiais, mažiau patikimais ir vyresniais. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad rusiško akcento indeksai pagal socialinį kontekstą (keičiamas kalbėtojų profesijas) reikšmingai nekinta. Tyrimas kvestionuoja ankstesnius teiginius, kad socialinės distancijos lietuvių-rusų atžvilgiu nėra, ir rodo tolesnių tyrimų šia tema poreikį.