Šiame straipsnyje tiriamas 13–25 m. amžiaus Latvijos moksleivių bei studentų virtualus bendravimas skirtingomis kalbomis ir siekiama išsiaiškinti, ar jų kalbines nuostatas bei tapatybės kūrimąsi veikia socialiniuose tinkluose dominuojanti anglų kalba. Tyrime naudoti dviejų apklausų, kuriose dalyvavo 409 respondentai, rezultatai. Pirmoji apklausa buvo skirta respondentų kalbiniams profiliams sudaryti ir jų mokamų bei vartojamų kalbų dominavimui įvertinti. Antroje apklausoje dėmesys skirtas kalbų vartojimui skirtinguose domenuose ir kalbinėms ideologijoms. Rezultatų dalyje pateikiama bendra vyraujančių kalbinių nuostatų dėl anglų ir latvių kalbų apžvalga, taip pat išskiriamos sritys, kuriose latvių kalba išlaikė arba prarado dominavimą, ir nurodomos galimos įvykusių pokyčių priežastys. Kalbos dominavimo apklausos rezultatai rodo, kad latvių kalba išlieka dominuojanti daugumai respondentų, tačiau dėl kalbos mokėjimo ir kalbinių nuostatų pasakytina, kad rezultatai tarp anglų ir latvių kalbų smarkiai nesiskiria. Paaiškėjo, kad anglų kalba matoma kaip paranki neoficialioje aplinkoje – kaip priemonė pramogauti internete ir bendrauti su bendraamžiais. Anglų kalba jaunimo nelaikoma latvių kalbos pakaitalu, yra siejama su dvikalbe kalbine tapatybe, bet tai neveikia tautinės jų tapatybės.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.