Hibridinės tapatybės formavimosi tendencijos didžiuosiuose Lietuvos miestuose: rusakalbio jaunimo etninės tapatybės atvejis
Straipsnyje analizuojama rusų ir rusakalbio jaunimo etninė tapatybė. Pagrindinis darbo tikslas – užfiksuoti hibridinės (daugialypės) etninės tapatybės formavimosi tendencijas skirtinguose Lietuvos miestuose. Respondentais pasirinkti trijų didžiųjų Lietuvos miestų rusų tautybės asmenys ir rusakalbiai, kurių amžius svyravo nuo 15 iki 29 metų. Siekiant palyginti gautus rezultatus, tyrime taip pat dalyvavo nedidelė kontrolinė grupė – 45–60 metų amžiaus rusai. Duomenims gauti naudoti kokybiniai ir kiekybiniai metodai: speciali apklausos anketa ir pusiau struktūruoti giluminiai interviu. Atlikta analizė parodė, kad hibridinės etninės tapatybės formavimasis gana dažnas reiškinys – ketvirtadalis visų jaunimo grupės apklaustųjų priskyrė save dviem ar daugiau etninių grupių. Kaune, labiau nei hibridizacijos, išryškėjo asimiliacijos procesai. Vilniuje ir Klaipėdoje rusų bendruomenė pasirodė turinti stiprius ryšius – dauguma jaunuolių su artimaisiais bendravo rusiškai, vaikystėje būdavo skatinami dalyvauti bendruomenės renginiuose, buvo baigę ar mokėsi rusų mokyklose, taigi dažniau tapatinasi su savo etnine grupe.