Viena iš įvairių gestų kalbų poezijoje pasirenkamų metaforos kūrimo priemonių – gesto lokalizacija. Šio tyrimo tikslas – nustatyti, kaip kuriant metaforas lietuvių gestų kalbos poezijos kūriniuose pasitelkiami konkretūs lokalizacijos tipai ir kokios metaforos tokiu būdu yra kuriamos. Kokybinės analizės metodu nagrinėjama 10 kūrinių. Analizės rezultatai atskleidė, kad LGK poetai pasitelkia įvairias gestų lokalizacijas ir, dažniausiai vartodami polisintetinius gestus, taip pat modifikuodami nusistovėjusių gestų lokalizacijas, kuria skirtingas metaforas. Nustatyta, kad pasitelkus gesto lokalizaciją kuriamos orientacinės metaforos, rodančios statusą, taip pat rasta metaforų, susijusių su tapatybės, gyvybės, mirties, laiko, požiūrio raiška, meninių subjektų svarbos dalykais.