Straipsnyje nagrinėjamas pirmosios kalbos atricijos reiškinys. Pateikiama kalbos atricijos tyrimų srities apžvalga, aptariami pagrindiniai šio reiškinio bruožai, taip pat pagrindžiamas atricijos termino vartojimas lietuviškai. Toliau straipsnyje nagrinėjamas išskirtinis pirmosios kalbos atricijos atvejis tarptautinio įvaikinimo situacijoje, kai ankstyvojo paauglystės amžiaus lietuvė mergaitė buvo įvaikinta į Italiją. Atvejo tyrimas grindžiamas ilgalaikiu stebėjimu ir šnekos įrašais daugiausia iš baigiamojo stebėjimo laikotarpio, t. y. 14 mėnesių po išvykimo iš kilmės šalies. Šnekos duomenys analizuojami daugiausia leksiniu ir gramatiniu lygmenimis, pateikiant pastabų ir apie kitus kalbos lygmenis. Analizė parodo labai pažengusią atriciją ne vien leksiniu lygmeniu, tačiau taip pat įvykusius esmingus pokyčius gramatiniu lygmeniu. Duomenys rodo, kad laiko, veikslo, žymėtumo, linksnio ir net giminės kategorijos, kur yra skirtumų tarp šių dviejų kalbų, yra paveiktos naujosios dominuojančios kalbos.