Vakarų aukštaičių kauniškių ir rytų aukštaičių panevėžiškių sociokultūriniai tinklai

Santrauka

Straipsnyje remiamasi universalia socialinių tinklų teorija ir pateikiami sociokultūriniai tinklai dviejų patarmių – vakarų aukštaičių kauniškių ir rytų aukštaičių panevėžiškių – tarminiuose
plotuose. Žemėlapiuose žymėtos Lietuvių kalbos atlaso gyvenamųjų vietovių (LKA punktų) bendruomenės narių judėjimo kryptys į mokyklą, ligoninę, biblioteką, bažnyčią, paštą ir prekybos
vietas. Tyrime siekta pagal migracijos kryptis nustatyti hipotetines aukštą patarmių gyvybingumo laipsnį turinčias LKA punktų zonas.
Atlikta tiriamosios medžiagos, kurią sudaro 2011–2015 metų statistiniai duomenys, užfiksuoti 176 LKA punktuose (121 kauniškių ir 86 panevėžiškių), analize įvertinamas LKA punktų gyvybingumas, socialinė struktūra, komunikaciniai situacijų tinklai ir galimos tarminių ypatybių kaitos kryptys.
Rezultatai rodo, kad abi patarmės kalbiniu požiūriu yra panašaus stiprumo ir aukšto gyvybingumo. Tarminės ypatybės galimai geriausiai išlaikomos Ariogalos, Jurbarko, Šakių, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio, Kalvarijos ir Biržų, Pasvalio, Radviliškio, Ramygalos apylinkėse.
Patarmių kaitos procesus galimai labiausiai lemia aukštas mobilumo lygis tarminių plotų viduje, o ne kitų patarmių poveikis. Vidinę migraciją skatina patrauklios prekybos vietos ir gydymo įstaigos
artimiausiuose LKA punktuose, o į kitų patarmių plotus vykstama dėl prekybos vietų patrauklumo (kauniškių atveju) arba dėl mokymosi įstaigų trūkumo gimtosiose vietovėse (panevėžiškių atveju).