Pastovieji žodžių junginiai nėra vienodi: idiomatinių frazių, kolokacijų, leksinių samplaikų ir frazinių veiksmažodžių dažnumo kalboje palyginimas
Dabar jau plačiai pripažįstama, kad pastovieji žodžių junginiai – labai svarbi kalbos dalis. Tačiau tai gana heterogeniška leksinių vienetų grupė, sudaryta iš įvairių, tarpusavyje besiskiriančių pastoviųjų žodžių junginių tipų. Norint aiškiau suvokti pastoviųjų žodžių junginių tipus, pirmiausiai reikėtų aprašyti jų dažnumą ir pasiskirstymą kalboje. Šis tyrimas analizavo keturių pastoviųjų žodžių junginių tipų (kolokacijų, frazinių veiksmažodžių, idiomatinių frazių ir leksinių samplaikų) dažnumus.
Norint aptarti šių keturių pastoviųjų žodžių junginių pasiskirstymą kalboje buvo atlikta tekstyno analizė. BNC Baby bendrasis tekstynas (4 milijonai žodžių) buvo analizuotas AntConc ir WordSmith Tools programomis. Kolokacijos ir leksinės samplaikos buvo išskirtos iš tekstyno automatiškai, o idiomatinių frazių ir frazinių veiksmažodžių buvo ieškota pagal anksčiau sudarytus dažniausių šių tipų leksinių vienetų sąrašus. Vėliau visi iš tekstyno išskirti pastovieji žodžių junginiai buvo sutikrinti, kad nesikartotų tarp atskirų tipų, siekiant pateikti kuo tikslesnius skaičiavimų duomenis.
Tyrimo rezultatai rodo, kad drauge šie keturi pastoviųjų žodžių junginių tipai sudaro apie 41 % anglų kalbos tekstų. Leksinės samplaikos buvo pats dažniausias tipas, kuris sudarė apie 29,5 % tekstyno. Kolokacijos buvo antrasis pagal dažnumą pastoviųjų žodžių junginių tipas, vartotas gerokai mažiau (7,5 % tekstyno). Idiomatinės frazės ir fraziniai veiksmažodžiai buvo dar retesni (atitinkamai 2,6 % ir 1 %). Visų tipų vartojimo dažnumas skyrėsi visame tekstyne, bet taip pat ir atskiruose registruose (akademinėje prozoje, grožinėje literatūroje, publicistikoje ir sakytinėje kalboje). Sakytinė kalba paaiškėjo besanti pati fraziškiausia tekstyno dalis. Kiek mažiaus pastoviųjų žodžių junginių buvo grožinėje literatūroje ir akademinėje prozoje. Publicistika buvo mažiausiai fraziška. Tačiau svarbu paminėti, kad nors registrai ir skyrėsi tarpusavyje, vis dėlto, pastoviųjų žodžių junginių vartojimo dažnumu sakytinė ir rašytinės tekstyno dalys skyrėsi gerokai labiau – sakytinei kalbai pastoviųjų žodžių junginių vartojimas buvo daug būdingesnis.