Straipsnio tikslas – išanalizuoti Lietuvos ir Jungtinės Karalystės konstitucinės teisės vientisinius terminus kilmės požiūriu. Terminai išrinkti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (1992 m.) ir svarbiausių Jungtinės Karalystės konstitucinės teisės aktų, išverstų į šiuolaikinę anglų kalbą, – Magna Carta (1297 m.), Habeas Corpus akto (1679 m.), Teisių bilio (Bill of Rights, 1689), Santvarkos akto (Act of Settlement 1700) bei Žmogaus teisių akto originalo (Human Rights Act 1998). Iš viso surinkti ir išanalizuotas 602 terminai (361 anglų kalba ir 241 lietuvių kalba). Atliktas tyrimas leidžia daryti tokias išvadas:
1) Vientisiniai anglų konstitucinės teisės terminai daromi tiek iš vidinių (11%), tiek iš išorinių šaltinių (85%), tačiau terminai, padaryti iš išorinių šaltinių aiškiai dominuoja. Lietuvių kalboje šis santykis yra atvirkštinis: dauguma terminų yra terminologizuoti savos kilmės žodžiai – 76%, ir tik 2% atėjo iš išorinių šaltinių. Abiejose kalbose yra hibridų (terminų, padarytų, jungiant morfemas, kildinamas iš vidinių ir išorinių šaltinių), bet jų skaičius nedidelis: konstitucinės teisės aktuose anglų kalba jų yra 4%, lietuvių kalba – 2%.
2) Darant terminus iš vidinių šaltinių, terminizuojami paprastieji savos kilmės žodžiai arba padaromi nauji žodžiai. Konstitucinės teisės aktuose anglų kalba terminizuotų paprastųjų žodžių ir darinių skaičius beveik vienodas, o LR Konstitucijoje darinių skaičius žymiai didesnis už terminizuotų paprastųjų žodžių skaičių.
3) Pagrindinis gatavų terminų skolinimosi šaltinis tiek anglų tiek lietuvių kalbose yra lotynų kalba, iš kurios skolintasi tiesiogiai arba per kitas kalbas. Anglų kalbos terminai taip pat atėjo ir iš prancūzų, graikų, senosios skandinavų bei viduriniosios vokiečių arba olandų kalbos, o lietuvių kalbos terminai – iš prancūzų, graikų bei lenkų kalbų.
4) Sudarant hibridus, naudojami du morfemų jungimo modeliai: svetimos kilmės šaknis jungiama su savos kilmės afiksu arba savos kilmės šaknis jungiama su svetimos kilmės afiksu. Išanalizuotoje anglų kalbos medžiagoje rasti abiejų modelių hibridai, o lietuvių kalbos medžiagoje – tik pirmo modelio hibridai. Abiejose kalbose svetimos kilmės morfemos yra atėjusios iš lotynų ir prancūzų kalbų.
Atliktas tyrimas atskleidžia, kokios kalbos turėjo didžiausią įtaką lietuvių ir anglų konstitucinės teisės terminijos formavimuisi, ir parodo pagrindinius dėsningumus, būdingus lietuvių ir anglų konstitucinės teisės terminijos darybai. Autorės tikisi, kad šis tyrimas paskatins plačiau patyrinėti įvairių kalbų terminiją ir pasisemti idėjų, kaip kurti ir tobulinti mūsų kalbos terminus.