Lietuvių kalba kaip svetimoji užsieniečiams komunikaciniais tikslais Lietuvoje dėstoma jau nuo Nepriklausomybės, tačiau nuoseklių ir išsamių tyrimų apie jos įsisavinimo raidą nėra. Straipsnyje pristatomas metodas, kuriuo naudojantis buvo renkami spontaninės lietuvių kaip antrosios kalbos įsisavinimo duomenys. Metodas remiasi skerspjūvio principu, kai duomenys renkami iš nelabai didelio kiekio skirtingų įsisavinimo lygių kalbėtojų, kurių kalbos raida vėliau analizuojama ir stengiamasi atrasti įsisavinimo principus bei nustatyti skirtingų morfologinių elementų įsisavinimo seką. Straipsnyje aprašomi pagrindiniai principai, kurių reikia laikytis renkant spontaninės kalbos medžiagą. Taip pat specialiai atliktam tyrimui apie lietuvių kalbą pritaikytos užduotys, kurios leidžia geriau palyginti skirtingus kalbėtojus. Šis metodas sudarytas remiantis įvairiais Europoje atliktais antrosios kalbos tyrimais.