Straipsnyje analizuojamos dvikalbių (lietuvių-anglų) vaikų, gyvenančių anglų kalbos aplinkoje, lietuvių kalbos ypatybės. Tyrimo medžiaga rinkta taikant pasakojimo kūrimo metodą. Respondentai turėjo sukurti rišlųjį pasakojimą pagal 6 paveikslėlių seką (Hickmann 2003; Gagarina et al. 2012). Išanalizavus šimtą 4–10 metų respondentų sukurtų rišliųjų pasakojimų, matyti pasakojimo kūrimo ir kalbos raida. Vyresniųjų vaikų pasakojimai ilgesni, juose pavartota daugiau žodžių, pasakojimus sudaro daugiau pasakymų, kurie yra vidutiniškai ilgesni. Reikšminių kalbos dalių (daiktavardžių, veiksmažodžių, įvardžių, būdvardžių) leksinės ir gramatikos įvairovės analizė parodė, kad respondentams augant, jų pasakojimuose pavartojama ne tik daugiau, bet ir įvairesnių žodžių. Dvikalbių vaikų rišliuosius pasakojimus palyginus su vienakalbių vaikų pasakojimais, matyti, kad dvikalbiai vaikai pavartoja žymiai daugiau žodžių nei dvikalbiai, o daiktavardžių, veiksmažodžių ir būdvardžių leksinės ir gramatinės įvairovės rodikliai yra panašūs į vienakalbių vaikų.