Straipsnyje analizuojamas socialinių ir ideologinių veiksnių (miesto, sostinės, oficialiosios bendrinės kalbos ideologijos) poveikis lietuvių kalbos bendruomenėje galiojančiai geriausios kalbos sampratai. Tyrimo pagrindas – įvairiapusišku metodų kompleksu su įvairiomis tikslinėmis informantų grupėmis gauti Vilniaus kalbos ir kalbėtojų metalingvistiniai vertinimai. Reguliariai pasikartojantys ir stereotipiški kalbos vartotojų vaizdiniai leidžia teigti, kad lietuvių kalbos bendruomenėje geriausios lietuvių idėją neabejotinai veikia asociacija su didžiausiu ir aukščiausio statuso Lietuvos miestu Vilniumi. Struktūrinės Vilniaus kalbos ypatybės, į kurias orientuota normatyvinė lietuvių kalbos paradigma, nevaidina lemiamo vaidmens kalbantiesiems Vilniaus kalba priskirti prestižines socialines savybes, o pačiai kalbai kategorizuoti kaip lietuvių kalbos standartui.