Straipsnyje remiantis Lietuvių kalbos instituto Naujųjų skolinių duomenų bazėje 1998–2010 iš įvairių teisės dokumentų sukauptais duomenimis nagrinėjami tarptautinių žodžių naujų reikšmių radimosi polinkiai administracinėje lietuvių kalboje ir aptariamos jų tinkamumo bendrinei kalbai galimybės. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare ir į lietuvių kalbą ėmus versti ES dokumentus matyti anglų kalbos poveikis lietuvių administracinei kalbai. Ypač tai išryškėja nagrinėjant tarptautinių žodžių vartoseną administracinėje kalboje. Straipsnyje atlikta tarptautinių žodžių, vartojamų administracinėje kalboje, semantinė komponentinė ir lyginamoji analizė. Aptariamos naujos tarptautinių būdvardžių ir daiktavardžių reikšmės, jų tinkamumas administracinei kalbai. Didesnes galimybes įsitvirtinti administracinėje (taip pat ir bendrinėje) kalboje turi tarptautiniai būdvardžiai, kurie naujomis reikšmėmis plinta apskritai, jei tarptautiniai būdvardžiai naujomis reikšmėmis vartojami tik pastoviuose žodžių junginiuose, tokios naujos reikšmės nėra labai perspektyvios. Tarptautinius daiktavardžius naujomis reikšmėmis pagal tinkamumą administracinei kalbai būtų galima skirti į tris grupes: 1) reikalingi žodžiai naujomis reikšmėmis, nes nėra kitų tikslių atitikmenų; 2) vartosenoje vyksta tarptautinio žodžio nauja reikšme ir lietuviško atitikmens konkurencija, nes atitikmens reikšmė nėra visiškai tapati; 3) žodžiai su perviršinėmis naujomis reikšmėmis, kai yra sinoniminių žodžių tai reikšmei pažymėti.