Morfologinio neiginio pragmatika: pejoratyvinis ir eufemistinis priešdėlio non- vartojimas prancūzų kalboje
Šiame straipsnyje aptariamas ypatingas morfologinio neiginio tipas prancūzų kalboje, t.y. daiktavardžių non- prefiksacija (pvz., non-violence ‘nesmurtas’). Remiantis gausiu pavyzdžiais, surinktais iš Trésor de la Langue Française informatisé (TLFi), iš prancūzų kalbos tekstyno Frantext ir iš interneto, parodoma, kad nors non- priešdėlio pagrindinė reikšmė yra neigimas, daiktavardžiai su priešdėliu ne- (sutrumpinti kaip [non-N]N) gali rodyti ir papildomą reikšmės atspalvį - pejoratyvinį arba eufemistinį; taigi šiame straipsnyje daroma prielaida, kad priešdėlis non- gali turėti ir pragmatinę paskirtį. Glaustai aprašius morfologinę ir semantinę daiktavardžių, prie kurių galima pridėti non- priešdėlį, įvairovę, parodoma, kad [non-N]N galima interpretuoti trejopai, t.y. a) laikantis "alternatyvios" reikšmės sampratos (pvz., les Italiens et les non-Italiens aiment la cuisine italienne ‘Italai ir ne-italai mėgsta italų virtuvę’); b) laikantis "ontologinės" reikšmės sampratos (pvz. Toute sa vie durant, Gandhi est demeuré convaincu du bien-fondé de la non-violence ‘visą savo gyvenimą Gandhi buvo įsitikinęs ne-smurto teisėtumu‘ ir c) laikantis „priešingos“ reikšmės sampratos (pvz. Les fleurs, je m’en fiche. Serais-je une non-femme? ‘Gėlės? Man nerūpi! Argi aš ne-moteris?). Antrojoje straipsnio dalyje aptariama eufemistinė ir pejoratyvinė [non-N]N vartosena. Į pejoratyvinę vartoseną anksčiau yra atkreipę dėmesį keli autoriai (Gaatone 1971, 1987, Di Sciullo ir Tremblay 1993, 1996 prancūzų kalboje; Zimmer 1964, Algeo 1971, Bauer 1983, Horn 1989 anglų kalboje). Straipsnyje parodoma, kad tie vartosenos atvejai atsiranda tada, kai [non-N]N turi priešingą reikšmę ir kad jie yra gana dažni. Taip pat pabrėžiama kalbinio konteksto svarba, palyginta su priešdėlėto daiktavardžio semantika. Toliau apžvelgiami [non-N]N eufemistinės vartosenos atvejai, susiję su „ontologine“ interpretacija, kurie yra retesni. Pastebima, kad tokius atvejus paprastai galima laikyti mandagumo apraiškomis. Straipsnio pabaigoje bandoma išvesti paralelę tarp tam tikrų [non-N]N vartosenos atvejų ir poleminių bei metalingvistinių sakinio neiginio atvejų, kaip juos yra aptarę Ducrot (1980, 1984) ir Horn (1985, 1989).