Lietuvių kalbos išsaugojimas emigrantų šeimoje: JAV atvejis
Straipsniai
Kristina Jakaitė-Bulbukienė
Vilniaus universitetas, Lietuva
Publikuota 2014-03-05
https://doi.org/10.15388/TK.2014.17456
PDF

Reikšminiai žodžiai

šeimos kalbų politika ir vadyba
migracija
kalbos išsaugojimo strategijos
sąmoningumas
autoritarinis kalbos vadybos modelis

Kaip cituoti

Jakaitė-Bulbukienė, K. . (2014). Lietuvių kalbos išsaugojimas emigrantų šeimoje: JAV atvejis. Taikomoji Kalbotyra, 5, 1-30. https://doi.org/10.15388/TK.2014.17456

Santrauka

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie vieną iš skaudžiausių Lietuvos visuomenės gyvenimo problemų – didelę Lietuvos gyventojų emigraciją. Manoma, kad lietuviai svetur turi išlaikyti kalbą. Patys emigrantai skundžiasi, kad vaikai nebenori kalbėti tėvų gimtąja kalba. Kita vertus, būna ir labai gražių pavyzdžių, – ne vienam teko sutikti pokariu pasitraukusių lietuvių vaiką ar anūką, kuris puikiai kalba lietuviškai ar yra išlaikęs stiprią tautinę tapatybę. Kyla klausimas, kaip tėvams pavyko tai pasiekti. Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti, kokios strategijos lemia tai, kad lietuviai emigrantai išlaiko lietuvių kalbą, kokie konkretūs kalbų vadybos būdai taikomi šeimoje, kad lietuvių kalba būtų išlaikyta.

Šiame straipsnyje analizuojami duomenys, surinkti per projektą „Emigrantų kalba“. Iš visų duomenų atsirinkti duomenys, kurie susiję su JAV. Ši šalis ir projekte, ir šiame straipsnyje pasirinkta analizuoti todėl, kad joje gyvena įvairių bangų emigrantų: ir pokario, ir po Nepriklausomybės. Joje gyvena trijų kartų emigrantai. Iš viso analizuojamos 438 kiekybinės anketos ir 15 giluminių pusiau struktūruotų interviu iš JAV (dauguma jų įrašyta 2012 metų gegužės mėnesį JAV, Los Andžele).

Iš kiekybinės anketos ir kokybinių pusiau struktūruotų giluminių interviu duomenų matyti, kad kalbų vadyba šeimoje išlaikant lietuvių kalbą yra sėkminga ir veiksminga, jei norima perduoti lietuvių kalbą kitoms kartoms, išlaikyti kalbą yra sąmoningai apsisprendžiama, o lietuvių kalba suvokiama kaip viena iš kalbų, labiausiai tinkančių šeimos bendravimui, jaučiami stiprūs emociniai ryšiai su ja. Pastebėta, kad kalba išlaikoma sėkmingai, jei šeimoje laikomasi autoritarinio kalbų vadybos modelio, jei kalbėjimas lietuviškai yra suvokiamas kaip natūralus. Taip pat svarbu paminėti, kad kalbai išlaikyti svarbi parama už namų domeno ribų. Ir formalus mokymas, ir veikla lietuvių bendruomenėje turi didelės reikšmės mokantis gimtosios ar paveldėtosios kalbos. Labai svarbios ir kelionės į Lietuvą, jos paskatina mokytis kalbos, sustiprina lietuviškos tapatybės jauseną.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.