Straipsnyje aptariamas emocijų verbalizavimas keliakalbio asmens diskurse. Apžvelgus dvikalbystės tyrimų faktus ir tyrėjų nuomones šioje mokslo srityje, analizuojamas XX amžiaus pradžios Vytauto Civinskio Dienoraščio rankraščio keliakalbis diskursas. Apibūdinti šio diskurso emocijų verbalizavimo įvairiomis kalbomis pavyzdžiai. Pastebėta, kad dienoraštininkas konkrečias jausenas išreikšdavo įvairių kalbų leksemomis, dažnai atsisakydamas vertimo. Viena to priežastis galėjo būti leksemų junglumas, susietumas etninės kalbos kolokacijose ar idiominiuose frazeologizmuose. Įtakos greičiausiai turėjo ir dienoraštininko siekis tiksliau išreikšti mintis. Tokią prielaidą atitinka dienoraštininkui būdingas pedantiškas kalbos tikslinimas, pastebimas ir kitais atvejais. Ir apžvelgti dvikalbystės tyrėjų duomenys, ir straipsnyje nagrinėti teksto fragmentai rodo, kad daugiakalbiai linkę vadinti emocijas skirtingomis kalbomis, pasirinkdami išteklius tos kalbos, kuri patirtą emociją leidžia išreikšti tiksliausiai.