Vaikų taikomos žodžių tarimo paprastinimo strategijos. Eksperimentinis tyrimas
Šiame straipsnyje apžvelgiamos universalios vaikų taikomos žodžių tarimo paprastinimo strategijos bei pristatoma, kokias strategijas taiko skirtingo amžiaus grupių lietuvių vaikai bandydami pakartoti pirmą kartą išgirstą žodį. Tyrimo imtį sudaro 288 vaikų kalbos duomenys: 96 ikimokyklinio amžiaus (ketverių metų), 95 priešmokyklinio amžiaus (šešerių metų) ir 97 jaunesnio mokyklinio amžiaus (aštuonerių metų). Tyrimo medžiagai rinkti taikytas lietuvių kalbos išgalvotų žodžių pakartojimo testas.
Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad lietuviai vaikai taiko universalias žodžių tarimo paprastinimo strategijas: vyrauja garsų keitimas, šiek tiek mažiau rasta garsų ar jų junginių praleidimo pavyzdžių. Kitos žodžių tarimo paprastinimo strategijos (metatezė, tolimoji asimiliacija, garsų iš vieno skiemens perkėlimas į kitą) taikytos kur kas rečiau.
Tyrimas atskleidė, kad gebėjimas pakartoti skirtingos struktūros žodžius yra susijęs su lietuvių kalbos fonotaktika, nes kartodami pirmą kartą išgirstą žodį, vaikai tiksliau ištaria tuos garsų junginius, kurie būdingi lietuvių kalbos žodžiams ir dažniau klysta tardami retai kalboje pasitaikančius junginius. Amžiaus veiksnys taip pat svarbus aspektas analizuojant gautus duomenis: vyresni vaikai geba tiksliau ištarti skirtingos struktūros žodžius, taip pat juos sudarančius garsus ir jų junginius. Vaikai augdami plečia leksikos, gramatikos ir fonologijos žinias: išmoksta vis kitokių garsų kombinacijų, kurias pastebi ir atpažįsta kalboje ir geba jas tiksliau ištarti patys.