Tarmių vartojimo sąsajų su visuomeniniais procesais tyrimų regioniniu ygmeniu labai maža, Lietuvoje tokie praktiškai nevykdyti. Remiantis mokslo tyrimo projekto ,,Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis: miestai ir miesteliai“ duomenimis apie 67 daugiau nei 3 tūkst. gyventojų, turinčių Lietuvos miestų gyventojų tarmines nuostatas straipsnyje aptariami sociolingvistiniai lietuvių kalbos tarmių vartojimo ir nuostatų jų atžvilgiu regioniniai ypatumai Lietuvoje, siekiant nustatyti tarminės regioninės savimonės pasiskirstymo ypatumus. Pirmojoje darbo dalyje analizuota gyventojų nuomonės apie gražiausias, įprasčiausias, prestižiškiausias ir sunkiai suprantamas tarmes pasiskirstymo sąsajos su Lietuvos etnografine regionine sąskaida, antrojoje daugiau dėmesio skirta gyventojų nuomonės apie tarmių vertingumą ir išlaikymo būtinybę analizei.